Procesas
The Operating System
Šiame skyriuje nustatomas derybų mąstymas ir mechanizmas prieš gilinantis į konkrečias temas. Derybos nėra vienkartinis įvykis, tai nenutrùkstamas ciklas. IncreMe-n-tal process padeda darbuotojų atstovams numatyti pokyčius, derėtis dėl sprendimų ir stebėti realų jų poveikį laikui bėgant.
Numatykite
Naudokitės teisėmis į informaciją și darbuotojų grįžtamuoju ryšiu, kad nustatytumėte rizikas prieš įgyvendinant pokyčius.
Derėkitės
Perkelkite klausimą į struktūrizuotą dialogą su vadovybe, įtraukiant techninius ekspertus ir jungtines institucijas.
Stebėkite
Naudodamiesi peržiūros mechanizmais, pagrindiniais veiklos rodikliais (KPI) ir jungtiniais komitetais stebėkite, ar susitarimai iš tikrųjų veikia.
Šis ciklas turėtų būti reguliariai kartojamas: numatyti → derėtis → stebėti → vėl numatyti.
Data Collection Template
Prieš pradedant derybas, darbuotojų atstovai turi suformuoti aiškų mandatą, pagrįstą darbuotojų rūpesčiais ir darbo vietos įrodymais. Šis įrankis padeda profesinių sąjungų atstovams rinkti struktūrizuotą informaciją iš darbuotojų ir paversti ją konkrečiais derybų prioritetais.
Gali būti naudojama:
- pokalbių darbo vietoje metu
- ruošiantis susitikimams su vadovybe
- kaip greita diagnostika prieš pradedant derybas
Toliau pateikiami klausimai sutelkti į tris pagrindines sritis, kuriose organizaciniai ir technologiniai pokyčiai dažnai sukelia įtampą. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus atsižvelgdami į situaciją jūsų darbo vietoje. Kiekvienas atsakymas padės nustatyti galimas problemas, kurias reikėtų ištirti arba įtraukti į derybas.
1 žingsnis: Informacija ir skaidrumas
Ar darbuotojų atstovai paprašė techninės informacijos apie planuojamą pokytį?
Pavyzdžiai: skaitmeninių įrankių diegimas – veiklos stebėsenos sistemos – organizacinė restruktūrizacija – naujos gamybos technologijos
2 žingsnis: Darbo organizavimas ir darbo krūvis
Ar darbuotojai pranešė apie galimus darbo krūvio, tempo ar veiklos lūkesčių pokyčius?
Pavyzdžiai: padidinti produktyvumo tikslai – griežtesnė veiklos stebėsena – lūkesčiai būti pasiekiamam po darbo valandų
3 žingsnis: Psichosocialinė rizika
Have workers reported stress, pressure, or isolation linked to recent changes?
Pavyzdžiai: technostresas – padidėjęs spaudimas dėl rezultatų – izoliacija, susijusi su skaitmeniniu ar nuotoliniu darbu
4 žingsnis: Pokyčių varomoji jėga
Skaitmeniniai įrankiai ir stebėjimas (Vidiniai veiksniai):
Ar darbuotojai jaučia, kad jų privatumas yra stebimas?
Žaliasis perėjimas ir reguliavimas (Išoriniai veiksniai):
5 žingsnis: Įgūdžiai ir ateitis
Pasirengimas (Mokymai ir tobulėjimas):
Darbuotojų nuomonė:
National Highlights
Sužinokite, kaip Increme-n-tal ciklas taikomas skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Spustelėkite šalį, kad pamatytumėte konkrečias išvadas ir vietos prioritetus.
Focus Belgium
Belgijoje psichosocialinė rizika ir psichikos sveikata darbe sprendžiamos pasitelkiant gerai išvystytą darbuotojų saugos ir gerovės reguliavimo sistemą. 1996 m. Gerovės darbe įstatymas ir vėlesni jo atnaujinimai įpareigoja darbdavius vertinti ir valdyti psichosocialinę riziką, pavyzdžiui, stresą, perdegimą, priekabiavimą ir blogas darbo sąlygas.
Nepaisant šios išsamios sistemos, psichosocialinė rizika tebėra didėjanti problema. Darbuotojai praneša apie didėjantį darbo intensyvumą, didelį darbo krūvį ir sunkumus išlaikant sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą – tai veiksniai, prisidedantys prie streso, perdegimo ir pravaikštų. Tokios pasaulinės tendencijos kaip skaitmenizacija, organizaciniai pokyčiai ir darbo jėgos diversifikacija dar labiau veikia šią riziką.
Apklausos rezultatai metalo apdirbimo sektoriuje išskiria tokias problemas kaip prasta vidinė komunikacija, per didelis darbo krūvis ir kintantis darbo organizavimas kaip pagrindinius psichosocialinius iššūkius. Tuo pačiu metu su psichikos sveikata susijusi stigma gali atgrasyti darbuotojus nuo atviro šių problemų aptarimo. Šiame kontekste socialiniai partneriai ir darbuotojų atstovai atlieka itin svarbų vaidmenį didinant informuotumą, stiprinant prevencijos politiką ir puoselėjant darbo kultūrą, remiančią psichinę gerovę.
Daugiau informacijos rasite Belgijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
Focus Ireland
Airijoje psichikos sveikata darbe pirmiausia sprendžiama pagal 2005 m. Darbuotojų saugos, sveikatos ir gerovės darbe įstatymą (Safety, Health and Welfare at Work Act 2005), pagal kurį darbdaviai privalo valdyti riziką darbo vietoje, įskaitant susijusią su stresu ir gerove. Tačiau psichosocialinė rizika nėra aiškiai reglamentuota ir daugiausia sprendžiama pasitelkiant Sveikatos ir saugos tarnybos (HSA) reklamuojamas gaires ir gerąją patirtį.
Tyrimų metalo sektoriuje duomenys rodo, kad psichosocialinė rizika didėja, įskaitant darbo intensyvumą, finansinį spaudimą, nesaugumą darbe ir prastą organizacinę komunikaciją. Apklausos rezultatai rodo, kad stresas (53 %), nerimas (41 %) ir perdegimas (34 %) yra vienos dažniausiai nurodomų šios rizikos pasekmių.
Tyrime taip pat pabrėžiamos svarbios kliūtys sprendžiant psichikos sveikatos klausimus darbe, įskaitant stigmą, ribotą vadovų informuotumą, mokymų trūkumą ir nepakankamą oficialią politiką, skirtą su darbu susijusiam stresui prevencijai. Informuotumo didinimas darbo vietoje, vadovų mokymo gerinimas ir dialogo tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų skatinimas gali padėti kurti veiksmingesnius psichosocialinės rizikos prevencijos metodus.
Daugiau informacijos rasite Airijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
Focus Italy
Italijoje psichikos sveikata darbo vietoje vis dažniau pripažįstama svarbiu klausimu, ypač tokiuose sektoriuose kaip metalo apdirbimas, kur psichosocialinė rizika tebėra paplitusi, tačiau dažnai nepakankamai įvertinama. Nors teisės aktai įpareigoja darbdavius vertinti su darbu susijusį stresą ir saugoti darbuotojų sveikatą, jų įgyvendinimas įvairiose įmonėse yra nevienodas.
Tyrimai rodo, kad per didelis darbo krūvis, prasta vidinė komunikacija, darbo иr asmeninio gyvenimo derinimo problemos bei skaitmeninis stebėjimas yra vieni dažniausių darbuotojus veikiančių streso veiksnių. Dažnai pranešama apie tokias būsenas kaip stresas, nerimas, perdegimas ir išsekimas, o tai ypač stipriai veikia moteris, tėvus, jaunus darbuotojus ir nesaugų darbą dirbančius asmenis.
Nepaisant didėjančio įmonių ir socialinių partnerių informuotumo, konkrečios prevencijos priemonės ir psichologinės pagalbos programos išlieka ribotos. Todėl darbuotojų dalyvavimo stiprinimas, organizacinės praktikos gerinimas ir psichosocialinės rizikos prevencijos integravimas į darbo vietos politiką yra pagrindiniai prioritetai.
Daugiau informacijos rasite Italijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
Focus Slovakia
Slovākijā garīgā veselība darbā galvenokārt tiek risināta darba aizsardzības (DA) ietvaros. Darba likumkodekss (Likums Nr. 311/2001) un Darba aizsardzības likums (Likums Nr. 124/2006) nosaka darba devēju pienākumus nodrošināt drošus un veselībai nekaitīgus darba apstākļus, tostarp psihosociālo risku, piemēram, stresa un izdegšanas, novēršanu.
Tyrimų ir apklausų metalo apdirbimo sektoriuje duomenys rodo, kad psichosocialinė rizika yra paplitusi ir susijusi su tokiais veiksniais kaip didelis darbo krūvis, neefektyvi komunikacija organizacijose ir darbuotojų finansinis nesaugumas. Perdegimas, stresas ir galvos skausmai ar akių nuovargis yra vienos dažniausiai nurodomų pasekmių.
Interviu ir klausimynų duomenys taip pat atskleidžia struktūrines kliūtis sprendžiant psichikos sveikatos klausimus darbe, įskaitant hierarchinę darbo kultūrą, baimę atvirai kalbėti apie stresą ir pirmenybės teikimą produktyvumui, o ne darbuotojų gerovei. Informuotumo didinimas, komunikacijos gerinimas ir prevencinių strategijų skatinimas per dialogą darbo vietoje gali atlikti pagrindinį vaidmenį remiant darbuotojų psichikos sveikatą.
Daugiau informacijos rasite Slovakijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
Focus Slovenia
Slovėnijoje psichikos sveikata darbe vis labiau pripažįstama svarbia darbuotojų saugos ir sveikatos dalimi. Reguliavimo sistemoje jau numatytos nuostatos, skirtos psichosocialinei rizikai šalinti per darbo teisę ir darbuotojų saugos teisės aktus, reikalaujant, kad darbdaviai vertintų ir valdytų tokią riziką kaip stresas, perdegimas ir priekabiavimas darbo vietoje.
Apklausų ir interviu metalo apdirbimo sektoriuje duomenys atskleidžia keletą pagrindinių iššūkių, įskaitant didelį streso ir perdegimo lygį, didelį darbo krūvį, nesaugumą dėl darbo vietos ir prastą organizacinę komunikaciją. Darbuotojai taip pat nurodo sunkumus, susijusius su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei emociniais reikalavimais darbe.
Nepaisant to, kad yra nustatyta reguliavimo sistema, prevencinių priemonių veiksmingas įgyvendinimas darbo vietose išlieka nevienodas. Todėl socialiniai partneriai gali atlikti lemiamą vaidmenį didinant informuotumą, tobulinant darbo vietos praktiką ir skatinant prevencines priemones, skirtas darbuotojų psichikos sveikatai remti.
Daugiau informacijos rasite Slovėnijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
Focus Spain
Ispanijoje psichikos sveikata darbe tapo vis didesniu politiniu rūpesčiu, nes pastaraisiais metais išaugo psichosocialinė rizika, pavyzdžiui, stresas, nerimas ir perdegimas. Duomenys rodo, kad nuolat daugėja nedarbingumo atostogų dėl psichikos sveikatos problemų, ypač tarp moterų ir jaunesnio amžiaus darbuotojų. Šios problemos dažnai susijusios su tokiais organizaciniais veiksniais kaip per didelis darbo krūvis, laiko spaudimas, nesaugumas dėl darbo vietos ir prasta komunikacija darbo vietoje.
Nors Ispanijos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai reikalauja, kad darbdaviai saugotų darbuotojus nuo visos su darbu susijusios rizikos, psichosocialinė rizika nėra reglamentuojama specialia teisine sistema. Todėl jų prevencija iš esmės priklauso nuo bendrųjų saugos ir sveikatos įsipareigojimų bei darbo vietos praktikos.
Todėl kolektyvinės derybos ir darbuotojų atstovavimas gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant šią riziką, skatinant prevencines priemones, gerinant darbo organizavimą ir stiprinant darbuotojų dalyvavimą rizikos vertinimo procesuose.
Daugiau informacijos rasite Ispanijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
Focus Turkey
Turkijoje psichikos sveikatos darbe klausimai daugiausia sprendžiami pagal platesnę darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą. Nacionaliniai darbuotojų saugos teisės aktai (Įstatymas Nr. 6331) reikalauja, kad darbdaviai vertintų ir valdytų riziką darbo vietoje, įskaitant psichosocialinę riziką, nors specialių nuostatų dėl psichikos sveikatos vis dar trūksta.
Metalo sektoriuje psichosocialinei rizikai įtakos turi tokie veiksniai kaip nesaugumas dėl darbo vietos, didelis darbo krūvis, laiko spaudimas, prasta organizacinė komunikacija ir finansiniai rūpesčiai. Apklausų duomenys rodo, kad stresas, pravaikštos, perdegimas ir nerimas yra vienos dažniausiai nurodomų šios rizikos pasekmių tarp darbuotojų.
Tyrimai taip pat rodo, kad tiek darbuotojų, tiek vadovų informuotumas apie psichosocialinę riziką išlieka nepakankamas, o tai yra viena pagrindinių kliūčių prevencijai. Todėl socialiniai partneriai ir atstovai darbo vietose atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą, tobulinant mokymus ir stiprinant prevencines priemones darbuotojų psichikos sveikatai remti.
Daugiau informacijos rasite Turkijos nacionalinėje apžvalgoje (National Highlight).
